Patarimai, kaip apsisaugoti nuo sukčiavimo, perkant sodinukus
Dažnokai tenka girdėti iš klientų, kad atvažiavo iš už 100-200 kilometrų pas mus į medelyną, nes keletą kartų nusipirko nekokybiškų sodinukų turguose; nes pirko 3-4 veisles, o pradėjus derėti paaiškėjo, kad tai viena ir ta pati veislė; nes pirko vienas veisles, o nusipirko visai kitas ir t.t. ir pn. Norėdamas padėti jums sutaupyti pinigus ir nervus, aptarsiu labiausiai paplitusius apgaudinėjimo būdus, kuriuos tenka daugelį metų stebėti ir kaip nuo jų apsisaugoti.
UAB Žagarės sodai išaugintais augalais prekiauja daug įmonių, privačių asmenų, augalų aikštelių. Mes neprieštaraujame, kad jie naudotų mūsų vardą, jei didžiąją dalį jų parduodamo asortimento sudaro mūsų produkcija. Panašiai dirba ir kiti stambūs medelynai, nes vaismedžių prekybos sezonas labai trumpas ir būti visur, visuose rajonuose, turguose, mugėse neįstengia niekas.
1. Ant kiekvieno UAB Žagarės sodai parduodamo vaismedžių ir vaiskrūmių sodinuko yra prisegtas laminuotas AUGALO PASAS. Jis todėl ir vadinamas "pasu", kad jame yra nurodyti svarbiausi duomenys apie augalą ir augintoją, todėl tai nėra tiesiog paprasta etiketė. Pažymėtina, kad reikalavimas naudoti augalo pasus vaiskrūmiams, lazdynams ir kitiems sodinukams įsigaliojo 2020 metų rudenį. Nuo tada ir stipriai keitėsi augalo paso forma, jame pateikiami duomenys. UAB Žagarės sodai augalo paso pavyzdys pateikiamas žemiau:
Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į užrašą Fito registro Nr. 000112-03-AA-IA. Tai yra UAB Žagarės sodai registravimo numeris Lietuvos fitosanitariniame registre. Visi legalūs Lietuvos medelynai yra registruoti šiame registre ir turi savo registro numerį, kuris niekada nesikeičia. Valstybinės Augalų Tarnybos (VAT) interneto svetainėje adresu https://is.vic.lt/Fis/Public/PublicData.aspx galima pasitikrinti, ar medelynas yra įtrauktas į registrą. Į registrą įtraukti medelynai yra kasmet po keletą kartų tikrinami VAT specialistų dėl pavojingų ligų ir kenkėjų, kontroliuojamas auginamų veislių asortimentas, kiekiai, kokybė, sodinukų pardavimo apskaita. Šiame registre privalo registruotis ir prekiautojai..
Jeigu ant vaismedžio nėra augalo paso su nurodytais išsamiais duomenimis, augalai tikrai ne iš UAB Žagarės sodai medelyno.
2. Įsigijimo dokumentai. Kiekvienam didmeniniam pirkėjui, kuris perka sodinukus tolesnio pardavimo tikslu, UAB Žagarės sodai išrašo PVM sąskaitą faktūrą. Joje nurodyta kiek ir kokių augalų pirkėjas įsigijo, visi UAB Žagarės sodai ir pirkėjo rekvizitai. Jei pardavėjas skelbiasi, kad prekiauja UAB Žagarės sodai sodinukais, reikalaukite parodyti PVM sąskaitą faktūrą. Sąžiningam pardavėjui nėra ko slėpti ir jis suinteresuotas išsklaidyti bet kokias pirkėjo abejones. Jei tokios sąskaitos nėra, augalai tikrai ne iš UAB Žagarės sodai medelyno.
Atidžiai pažiūrėkite, kokie augalai išvardinti sąskaitoje ir kokiais iš tikrųjų prekiaujama, ar bent apytikriai sutampa asortimentas ir kiekiai. Jei sąskaitoje nurodyta 50-60 vnt. augalų, o pardavėjas apsikrovęs 200-300 vnt., akivaizdu, kad likę augalai įsigyti kažkur kitur. Kadangi kai kurie pardavėjai naudoja tokį triuką: nusiperka dalį augalų legaliame medelyne, "kad turėtų popierius", tačiau didžiąją dalį augalų po tuo pačiu vardu pardavinėja visiškai neaiškios kilmės.
3. "Krikštynos". Būna, kad prekiautojas labai pigiai nuperka kokios nors nepopuliarios veislės sodinukų ir tada jis prisega 5-ių ar net 10-ies veislių etiketes ant tų pačių medžių. Nusipirkęs tokių sodinukų, pirkėjas nukenčia trigubai: jis nusiperka vieną veislę vietoj norimų keturių ar penkių; jis nusiperka veislę, kuri dažniausiai niekam tikusi; jis sugaišta 3-5 metus, kol vaismedžiai pradeda derėti ir pamato, ką išties nusipirko.
Užtenka laikytis pirmų dviejų taisyklių, kad to išvengti, tačiau dar atkreipkite dėmesį į sekančius momentus. Skirtingų veislių vaismedžiams, net kai jie yra be lapų, dažniausiai stipriai skiriasi: ūgis, kamieno ir šakų storumas, lankstumas, šakų suaugimo su kamienu kampas; žievės spalva, jos storumas, tekstūra; pumpurų dydis, forma, skaičius kekėje, spalva, išbrinkimo laipsnis pavasarį. Jums visiškai nebūtina žinoti, kokios veislės kokie individualūs požymiai, tačiau jeigu jūs matote, kad sodinukai su visiškai panašiais išvardintais požymiais yra pateikiami kaip keletas skirtingų veislių, geriau pas tokį pardavėją nepirkite.
4. "Ko paprašiau, tą gavau" . Būdas to išvengti paprastas. Pvz. jums reikia slyvos, vyšnios ir rudeninės obels. Neklauskite pardavėjo, ar jis turi konkrečiai jums reikalingą veislę, o klauskite kokių veislių slyvų, vyšnių ir rudeninių obelų jis turi. Bet koks patyręs pardavėjas per keletą akimirkų išvardins veisles, kurias jis turi ir jūs aiškiai žinosite, ar tarp jų yra tos, kurios jums reikalingos.
Be to, perkant tik pas pardavėją, pas kurį ant kiekvieno medžio prisegtas augalo pasas, jūs vien pasižiūrėję į juos, žinosite kokios veislės parduodamos. Jeigu norimos veislės etiketė prisegama tik prie jūsų akių, labai didelė tikimybė, kad jūs nusiperkate tik etiketę, o ne norimą veislę. Jeigu etiketė net užrašoma prie jūsų akių, jūs perkate tik tą užrašą. Jūsų visiškai neturėtų jaudinti pasiteisinimai, kad "etiketės brangios, nespėjom visų surašyti, susegti" ir t.t.
5. Augalai iš Lenkijos. Jų prekyvietėse tikrai daug ir jokiu būdu negalima teigti, kad visi jie blogi ir nekokybiški. Yra keli šios problemos aspektai.
- Bet kuris rimtas Lenkijos medelynas, ypač eksportui į kitą šalį, išrašo tuos pačius dokumentus, kurie aprašyti 1 ir 2 punktuose, t.y. augalo pasai, sąskaita faktūra, plius važtaraštis (CMR). Tai reiškia, kad šis medelynas taip pat nuolat tikrinamas , jame nėra pavojingų karantininių ligų. Tai ypač pasakytina apie obelis, kriaušes, gudobeles ir kitus pavojingos ligos - Bakterinės degligės nešėjus, nes tik labai nedidelis kiekis Lenkijos medelynų turi teisę eksportuoti šiuos augalus į Lietuvą. Bėda ta, kad didžioji dalis vaismedžių iš Lenkijos yra įvežami nelegaliai, nupirkti bet kur ir bet kaip, kad tik mažesne kaina.
- Tik nedidelė dalis Lenkijoje auginamų veislių yra tinkamos Lietuvos agroklimatinėms sąlygoms. Nors Lenkija Lietuvos kaimynė, bet didžiojoje dalyje jos teritorijos klimato sąlygos yra daug švelnesnės negu Lietuvoje ir būtent todėl Suvalkų regione Lietuvos pasienyje pramoninės sodininkystės beveik nėra – Lenkijoje populiarioms veislėms tai laikoma per daug atšiauria zona. O Lietuvoje yra gerokai atšiauresnių regionų, negu Suvalkai.
- Lenkijos medelynai daugiausiai augina pramonines veisles, kurių dauguma visiškai netinka mėgėjiškai sodininkystei ir išvis Lietuvos klimatinėms sąlygoms. Pramoninės veislės pasižymi greitu ir dideliu derėjimu, gražia vaisių išvaizda, galimybe ilgai sandėliuoti, tačiau, kaip taisyklė, joms reikalingas didžiulis purškimų skaičius (10-15-20 kartų per sezoną ! ), intensyvus genėjimas ir formavimas, atramos ir tręšimas, vaisių skonis – antraeilis dalykas. Būtent tokių veislių Lenkijoje galima pigiai ir daug nusipirkti, prisegti įvairių lietuviškų etikečių ir "padaryti gerą biznį".
Gali pasirodyti, kad sunku įgyvendinti mano išvardintus patarimus, kai turguose ar mugėse minios žmonių, pardavėjai vos spėja aptarnauti daugybę pirkėjų. Todėl pabaigai dar keletas patarimų.
- Jūs išvengsite grūsties, galėsite ramiai apsižiūrėti ir gauti visą reikiamą informaciją iš pardavėjų, jeigu atsikelsite truputį anksčiau. Grūstis įprastai vyksta nuo 9 iki 12 val. ryto, o prekiautojai susirenka jau 6 ar net 5 valandą ryto ir nuobodžiauja. Atvykę 7-8 valandą ryto, jūs puikiai susitvarkysite reikalus. Žinoma, tą patį galima padaryti ir po 12 valandos, bet asortimentas gali būti jau žymiai mažesnis, o išvargę prekiautojai mažiau linkę bendrauti.
- Stenkitės pirkti pas pardavėjus, kurie pateikia apie save kuo daugiau informacijos. Tai ne tik mobilaus telefono numeris (kuris pakeičiamas akimirksniu), bet ir adresas, kur kreiptis jei iškiltų klausimų arba pretenzijų.
Sėkmės!
Artūras Rozenbergas
UAB Žagarės sodai
generalinis direktorius