lt ru en
Didmeninė prekyba vaismedžiaisSkambinkite darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. nr.: +370 616 71473
PradžiaDUK
Grįžti atgal

DUK

DĖMESIO! Patarimai, kaip apsisaugoti nuo sukčiavimo, perkant sodinukus.

Poskiepio pasirinkimas
Obelų poskiepiai skirstomi į nykštukinius (P22, P59), žemaūgius(M9, P60, B396), pusiau žemaūgius (M26, P14), vidutinio augumo (MM106, B118) ir aukštaūgius (Antaninio sėjinukas). Praktiškai bet kokia veislė gali būti įskiepyta į bet kurį poskiepį. Būtina pažymėti, kad vien poskiepis negali nulemti medelio aukščio; tam didelę įtaką turi genėjimas, priežiūra, veislės savybės. Obelys ant žemaūgių ir pusiau žemų poskiepių pradeda anksčiau derėti, vainikas geriau apšviestas, todėl vaisiai kokybiškesni, juos lengviau nuskinti. Tačiau yra ir minusų - tokių obelų šaknų sistema yra gana silpna ir arti paviršiaus, todėl būtina gera agrotechnika: tręšimas, laistymas, piktžolių naikinimas, atrama, kad obelis neišvirstų. Ant vidutinio augumo ir aukštaūgių poskiepių obelys šių trūkumų neturi, tačiau jų derėjimas prasideda 1-2 metais vėliau, jie auga stipriau, užima daugiau vietos sode. Todėl obelis ant nykštukinių ir žemaūgių poskiepių rekomenduotume tik sodininkams, kurie turės laiko ir žinių tinkamai jomis pasirūpinti, nes tik tada pasireikš visi tokių poskiepių pranašumai. Tą patį galima pasakyti ir apie kitus vaismedžius ir naudojamus jiems žemesnius poskiepius . Kriaušėms - Paprastoji cidonija, slyvoms - Vangelheimo vengrinė, tręšnėms-PHL, Colt, Gisela 5 ir t.t.
Vietos parinkimas, dirva
Vieta sodui neturėtų būti dauboje, slėnyje . Tinkamiausia-nedidelis pakilimas, apsaugotas nuo šiaurės vėjų. Persikams, tręšnėms, daugeliui slyvų bei kriaušių veislių reiktų parinkti šiltesnes sodo vietas. Dirvožemis gali būti įvairus, bet geriausiai-priesmėlis, lengvas ar vid. sunkumo priemolis. Dirva neturėtų būti užmirkstanti, ypač tai negerai kaulavaisiams ir vaismedžiams su žemaūgiais poskiepiais. Svarbus ir dirvos rūgštingumas-ypač blogai rūgšti dirva įtakoja vyšnių, tręšnių augimą, tuo tarpu kitiems vaismedžiams turėtų būti pH 5-6. Rūgštingumą mažina kalkės, kreida, dolomitas, pelenai, o didina-durpės, pjuvenos. Ruošiant dirvą sodinimui, reikia išnaikinti piktžoles, supurenti iki 30-40 cm. gylio . Visiškai nebūtina ruošti duobes sodinimui prieš pusę metų ar pn. Jei žemė nederlinga, galima pasiruošti mišinį , pridedant geros žemės, komposto, gerai perpuvusio mėšlo. Jokiu būdu negalima dėti neperpuvusio mėšlo, mineralinių trąšų - nudeginsite šaknis.
Sodinimas
Sodą sodinti galima ir rudenį, ir pavasarį. Rudenį pasodinti medeliai geriau prigyja, pavasarį anksčiau prasideda jų vegetacija. Rudenį sodinti reikėtų vengti tik jautrias šalčiui veisles. Pasodintus pavasarį vaismedžius, reikia gausiai laistyti. Sodinami vienmečiai ir dvimečiai medeliai. Būtina atkreipti dėmesį ne tik į vainiką, kad jis būtų nepažeistas ir gerai išsivystęs, bet kad ir šaknys būtų gerai išsivysčiusios, nepadžiūvusios. Transportuoti reikia tik patalpinus šaknis į sandarų maišą, jei iš karto nesodinate, prikaskite šaknis. Jokiu būdu nereikėtų žavėtis ir pirkti labai didelius sodinukus-kuo medelis didesnis, tuo sunkiau jis prigyja. Duobė sodini- mui turi būti pakankamai plati, kad augalo šaknys joje laisvai pasiskleistų. So- dinimo gylis irgi svarbus . Obelys ir kriaušės ant sėklinio poskiepio sodinamos tokiu pat gyliu, kaip augo medelyne, svarbu, kad skiepijimo vieta liktų virš žemės, vyšnių ir slyvų ši vieta gali būti ir kiek giliau. Tuo tarpu, vaismedžių su vegetatyviniais poskiepiais skiepijimo vieta turi likti 8-10 cm. virš žemės. Sodinimo atstumai rekomenduotini šie:

Reikia turėti omenyje, kad derlingoje dirvoje medžiai auga stipriau, o jei intensyviai genėsite, galima sodinti tankiau.
Planuojant sodą, būtina atsižvelgti į tai, ar veislė savidulkė, ar kryžmadulkė, kadangi kryžmadulkė veislė be dulkininkės veislės derės blogai arba išvis nederės. Daugelis obelų, kriaušių, tręšnių, abrikosų veislių yra kryžmadulkės ir joms reikalingos kitos vislės apsidulkinimui. Svarbu rinktis veisles, žydinčias vienu metu, tada jos gerai apsidulkins. Vyšnių ir slyvų būna įvairių : iš savidulkių vyšnių veislių galima paminėti Žagarvyšnę, Vytėnų žvaigždę, Nord star; savidulkės slyvos - Viktorija, Stenley, Edinburginė. Kaip taisyklė, savidulkės veislės būna geros dulkininkės. Dauguma persikų, agrastų, raudonųjų serbentų veislių yra savidulkės.
Priežiūra po pasodinimo
Anksti pavasarį būtina balinti jaunų vaismedžių kamienus ir skeletines šakas. Tai reikia daryti ne balandžio ar gegužės mėnesį, o vasario kovo mėnesį. Tada naktį dar yra šalnos, tačiau dieną saulė stipriai įkaitina vismedžių žievę, dėl ko ji sutrūkinėja, o per atsiradusius plyšius patenka įvairūs ligų sukėlėjai. Iš esmės pirmais metais po pasodinimo, svarbiausia, kad augalui netrūktų drėgmės, todėl jį reikia laistyti. Pomedis turi būti švarus, nepiktžolėtas, kadangi piktžolės, o ir kitos žolės sudaro jaunam augalui stiprią konkurenciją, atimdamos iš jo maisto medžiagas ir drėgmę. Pirmus dvejus metus žoles reikia naikinti mechaniš- kai, o po to galima ir herbicidais (Raundup, Basta). Herbicidams pakliuvus ant plonos jauno augalo žievės ar lapų, šis gali nunykti. Reiktų nuolat suardyti po lietaus ar laistymo susidarančią pomedyje plutą, tada žemė ne taip greitai išdžiūsta. Jei žemė derlinga, pirmais metais po pasodinimo galima ir visai netręšti. Pirmus du-tris metus iki vaismedis pradeda derėti, jam pilnai užtenka saujos amonio salietros (apie 100 gr.), taip pat tinka kompleksinės trąšos. Pradėjus derėti, trąšų norma padidina- ma 2-3 kartus. Tręšiama pavasarį, vos prasidėjus augalo vegetacijai.
Derantiems vaismedžiams reikia taikyti derliaus normavimo priemones. Tai atliekama retinant užuomazgas. Čia svarbu nutaikyti tinkamą laiką-kai užuomazgos baigia natūraliai byrėti, tada matosi, kurios lieka. Obelims ir kriaušėms reikia orientuotis, kad vaisiai liktų kas 15-20 cm., slyvoms- 2-3 kartus tankiau. Kitiems kaulavaisiams tai neaktualu. Tikrai nereikia vengti retinti užuomazgų, bijantis prarasti dalį derliaus, kadangi, išretinus užuomazgas, bendra derliaus masė nedaug pakinta, tačiau vaisiai yra daug stambesni, geresnės kokybės. Be to, tai svarbu ir dėl daugelio kitų prižasčių: išvengiama pramečiavimo, vaisių smulkėjimo, neišlaužomos šakos. Be to, būtina atsiminti, kad dėl pernelyg gausaus derliaus vaismedžiai blogiau pasiruošia žiemai, tampa labiau pažeidžiami šalčio ir ligų .
Formavimas
Vaismedžių formavimas-tai ne vien genėjimas, nors genėjimas-dažniausiai naudojama priemonė. Daug žmonių tiesiog bijo karpyti, jų žodžiais tariant- žaloti medžius. Tai visiškai neteisinga pozicija, vaismedžius būtina genėti, kadangi genėjimo pagalba reguliuojama vaismedžio forma, aukštis, derlius, apšviestumas, vaisių kokybė. Apie genėjimą prirašyta daug knygų, tačiau, kalbant trumpai, reikia žinoti keletą pagrindinių taisyklių. Kiekvienas vegetatyvinis medžio pumpuras-tai potenciali šaka ar kamienas, taigi iš vieno pumpuro galime suformuoti medį. Kuo daugiau medį karpome, tuo daugiau naujų atžalų jis duoda. Statūs (vertikalūs) ūgliai tik auga aukštyn, horizontalūs ūgliai formuoja žiedinius pumpurus ir deri. Šios taisyklės galioja bet kokios rūšies ir bet kokio amžiaus vaismedžiams .Vyšnias, abrikosus ir persikus patariama auginti su vainiku, artimu natūraliam, t.y. karpyti juos kuo mažiau ir tik trumpinti stipriai augančius ūglius, kad išlaikyti medžius normalaus aukštumo. Tam, kad kuo mažiau sužadinti naujų ūglių augimą, kirpti reikia ne bet kur, o stengtis, kad, patrumpinus šaką ar viršūnę, gale liktų silpnai augantis ūglis, kuris ir taps nauja, bet ne taip smarkiai augančia šaka ar viršūne. Nusipirkus vienmetį nešakotą medelį, prasidėjus vegetacijai, būtina jį patrumpinti maždaug 1-1,20 m aukštyje, virš stipresnio pumpuro. Apatiniai pumpurai iki 60-70 cm aukščio nubraukiami. Iš likusių 6-7 pumpurų išaugs skeletinės šakos, kurios ir taps būsimo medžio vainiku. Tam, kad vėliau nuo derliaus neišlūžtų šakos, jos turi būti suaugusios su kamienu 90 laipsnių kampu. Jei pats formuojate 1 metų sodinuką, tai tiesiog glaudžiai prisegate virš 10-12 cm ilgio ūglio skalbinių segtuką ir tokiu būdu nukreipiate šakos augimą reikiamu kampu. Jei šakos jau sumedijusios, jos atsargiai nulenkiamos ir pririšamos reikiamoje padėtyje virve. Tiek segtuką, tiek virvę laikome iki 1 mėn, o po to nuimame. Pastaruoju metu obelys ir kriaušės, o t.p. ir slyvos bei tręšnės formuojamos verpstės formos. Verpstei būdingas vienas kamienas, su juo stačiu kampu suaugusios šakos ir tai, kad kiekviena aukščiau auganti šaka būtų silpnesnė ir trumpesnė už apatinę. Skeletinės šakos per 3-4 metus išsidėsto lyg trimis aukštais: 60-70 cm aukštyje-stipriausios, per medžio vidurį-vidutinės, o viršutinėje dalyje-silpniausios. Vaismedžiams ant žemaūgių ir pusiau žemaūgių poskiepių reikalinga atrama-kuolas, prie kurio pririšamas tiek kamienas, tiek šakos. Sėklavaisius genime prieš prasidedant vegetacijai - kovo, balandžio mėn., o kaulavaisius - geriausiai vasarą, po derliaus nuėmimo, sausu oru. Paveikslų paaiškinimas: 1pav. Nešakoto medelio prikirpimas po pasodinimo; 2pav. Segtukų prisegimas; 3 pav. Taip turi atrodyti dvimetis medelis; 4 pav. 4-5 metų medis prieš ir po genėjimo. 5 pav. 6-7 metų medis prieš ir po genėjimo.
Apsauga nuo ligų ir kenkėjų
Kiekvieno žmogaus reikalas pasirinkti, ar jis naudos chemines augalų apsaugos priemones ar ne. Manome, kad 3-4 purškimai, siekiant gausaus ir kokybiško derliaus-tai mažesnis blogis nei vartoti importuotą produkciją, kuri dažnai būna purkšta 20-25 kartus. Toliau pateikiame galimą apsaugos schemą įvairiems vaismedžiams.
(Preparatų normas žiūrėkite pakuotėse, instrukcijose)
I PURŠKIMAS. Prieš žydėjimą, brinkstant pumpurams. Šioje fazėje svarbu išnaikinti per žiemą išgyvenusius kenkėjus ir ligų sporas.
Nuo ligų : vario preparatai (VARIO SULFATAS, BORDO MIŠINYS), ČEMPION, t.p. EFECTOR (DELAN), CHORUS.
Nuo kenkėjų : FASTAC, DECIS.
Jeigu žiemą buvo ryškūs oro temperatūros svyravimai, patartina panaudoti priemones nuo žievės ligų: TOPAS. Juos galima maišyti su prep. nuo ligų, tik dedant abiejų 2/3 normos.
II PURŠKIMAS. Po žydėjimo, vainiklapiams krintant.
Nuo ligų ir kenkėjų-tie patys preparatai+obelims ir kriaušėms nuo ligų SCORE, CHORUS. Persikams ir I, ir II purškimą būtina panaudoti EFECTOR, TOPAS - nuo frinozės (pradeda raukšlėtis lapai, džiūti ūgliai). Nuo vyšnių moniliozės (“nudega” lapai, žiedai, džiūna ūgliai) - naudoti TOPAS. Slyvoms nuo vaisėdžio 2-3 sav. po žydėjimo purkšti FASTAC. Nuo kenkėjų reiktų purkšti tik tuo atveju, jei jų daug pastebėjote praeitais metais. Pastebėjus amarų, naudoti ACTARA.
III PURŠKIMAS. Krintant užuomazgoms. Nuo ligų naudojami tie patys preparatai kaip ir II purškime . Nuo vyšnių kokomikozės (rausvos dėmelės ant lapų) labai efektyvus TOPAZ, nuo obelų ir kriaušių rauplių-SCORE,CHORUS.
Norint gražesnės vaisių išvaizdos arba stipriai plintant minėtoms ligoms, galima purškimą pakartoti.
 Atliekant purškimus, reiktų laikytis keleto pagrindinių taisyklių . Purkšti geriausiai vakare, kai nelabai karšta . Nereikia purkšti ryte, kol tebėra rasa, po lietaus arba prieš lietų . Daugelis preparatų veiksmingi tik aukštesnėje nei +10 laipsnių temperatūroje. Nereikėtų to paties preparato naudoti daugiau dviejų kartų per sezoną. Negalima purkšti insekticidais žydėjimo metu, kai skraido bitės. Paskutinis purškimas turi būti atliktas ne mažiau kaip 20 dienų iki derliaus skynimo. Būtina skirti rimtą dėmesį asmeninei apsaugai: naudoti respiratorių, akinius, gumines pirštines, dirbant nerūkyti. Talpų, kur buvo chemikalai niekam kitam nenaudoti . Preparatus pirkti tik pas legalius prekiautojus ir originalioje pakuotėje, reikalauti naudojimo instrukcijos ir atidžiai ją perskaityti.
 Linkime Jums kuo geriausios kloties ir gero derliaus.

© 2010 - 2024 m. UAB "Žagarės sodai", Lauko g. 3, Stungių k., Žagarės sen., Joniškio raj., LT-84364. Mob.: +370 616 71473